Dažnai tėvams atrodo, kad jų vaikai visuomet turi būti laimingi, patenkinti, nuolat šypsotis ir nejausti jokių neigiamų jausmų. Kuomet mes matome savo vaikus besišypsančius, suprantame, kad jie yra laimingi, o mes jaučiamės gerai dirbantys savo darbą.
Vaikams augant tėvai dažnai stengiasi parodyti „šviesiąją” problemos pusę. Jei dukra susipyko su drauge, tuoj puolame raminti: „Nieko tokio, susitaikysit” arba „Juk yra ir kitų mergaičių, draugauk su jomis”. Jei vaikas sako, jog nepatinka ši kepurė, stengiamės įtikinti: „Nesąmonė. Labai graži kepurė, tau labai tinka”.
Kviečiame susipažinti su nauju Nerilės Norkūnės straipsniu “Kaip prakalbinti vaikus?”