ALFREDAS ADLERIS (1870-1937)
vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau – psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A. Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.
Alfredas Adleris. Gyvenimas ir kūryba
Biografinius duomenis parinko E. Briedienė
1870 | vasario 7 d. Vienoje gimė Alfredas Adleris. | |
1879-80 | mokėsi realinėje gimnazijoje. | |
1880-88 | Hernalser`io humanitarinės gimnazijos moksleivis. | |
1888-95 | medicinos studijos Vienos universitete. | |
1889 | įstojo į Austrijos studentų sąjungą. | |
1892 | savanoriška tarnyba armijoje (pusė būtino laiko). | |
1895 | Vienos universitetas suteikė medicinos daktaro diplomą. | |
1896 | medicininė tarnyba armijoje. | |
1897 | pirmi straipsniai darbininkų laikraštyje. Dalyvavo tarptautiniame gydytojų kongrese Maskvoje. Gruodį Rusijoje vedė Raisą Timofejevną Epštein. | |
1898 | gimė duktė Valentina Dina. | |
1899 | privačios medicininės praktikos pradžia. | |
1901 | gimė dukra Aleksandra. | |
1902 | pakviestas į Zigmundo Froido organizuotus „trečiadienio susirinkimus”. | |
1903 | priimtas į gydytojų draugiją. | |
1904 | perėjo į evangelikų tikėjimą. | |
1905 | gimė sūnus Kurtas. | |
1907 | išleido knygą „Studija apie organų menkavertiškumą”. | |
1909 | gimė dukra Kornelija (Neli). | |
1910 | drauge su V. Štekeliu išleido psichoanalizės laikraštį. | |
1911 | atsiskyrė nuo Z. Froido. Išstojo iš psichoanalizės draugijos. Įkūrė „Laisvosios psichoanalizės draugiją”. | |
1912 | pradėtas leisti draugijos laikraštis. Išleido knygą „Apie nerviškąjį charakterį”. | |
1914 | draugija pervadinta „Individualiosios psichologijos draugija”. | |
1916 | pašauktas į karinę tarnybą. | |
1918-19 | Vienoje įsteigta pirmoji auklėjimo konsultacija. | |
1919 | išleido brošiūrą „Kita pusė. Masių psichologijos studija apie tautos kaltę”. | |
1920-23 | kursai mokytojams, vėliau tapę tęstiniu mokymu. | |
1920 | išleido knygą „Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams”. | |
1922 | pirmasis tarptautinis Individualiosios psichologijos kongresas Miunchene. | |
1923 | pasirodė pirmasis „Tarptautinio Individualiosios psichologijos žurnalo” numeris. | |
1925 | antrasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. | |
1926 | trečiasis tarptautinis IP kongresas Diuseldorfe. Pirmoji kelionė į Ameriką. | |
1927 | ketvirtasis tarptautinis IP kongresas Vienoje. Išleido knygą „Žmonių pažinimas”. | |
1927-29 | paskaitos Amerikoje. | |
1929 | nusipirko vasarnamį Vienos priemiestyje. Išleido knygas „Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams”, „Neurozės problemos”, „Gyvenimo prasmė”. | |
1930 | 60-mečio proga suteiktas Vienos garbės piliečio vardas. Penktasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. Išleido knygas „Sunkiai auklėjamo vaiko siela”, „Vaikų mokymas”, „Gyvenimo stilius”, „Homoseksualumo problema”. Paskaitos Kolumbijos universitete. | |
1932 | individualiosios psichologijos vasaros mokykla Zemeringe ir Vienoje. Formalus persikraustymas į Niujorką. | |
1933 | pasikeitus valdžiai Vokietijoje A. Adlerio knygos pateko į draudžiamų knygų sąrašą. Pakartotini knygų leidimai anglų ir vokiečių kalbomis. | |
1935 | žmona Raisa su Kurtu ir Aleksandra Adler persikėlė į Niujorką. | |
1936 | vasaros mokykla Los Andžele. | |
1937 | Gegužės 28 d. Alfredas Adleris mirė Škotijoje, Aberdyno mieste, atvykęs skaityti paskaitų. |