Sapnų ir ankstyvųjų prisiminimų „eismo reguliavimo“ funkcija Harold H. Mosak
Remiantis Adlerio teorija sapnai atlieka keletą funkcijų. Adleris juos apraš÷ kaip “jausmų fabriką”, kuriame sapnai generuoja jausmus, ruošiančius žmogų ateinančiai dienai. Adleris teig÷, kad “sapnuose mes matome vaizdus, sukeliančius mums jausmus ir emocijas, kurie tarnauja mūsų tikslams…” Shulmanas pasiūl÷ antrą sapnų funkcijos versiją kaip “pramogą sau” miego metu, kuomet ilgomis nakties valandomis aktyvus gyvenimas yra stimuliuojamas minimaliai. Kurtas Adleris (Alfredo Adlerio sūnus, taip pat psichoterapeutas) su šiuo teiginiu nesutiko. Shulmanas pasiūl÷ ir trečiąją sapnų funkcionavimo versiją – jausmų “išsiaiškinimas” (klarifikacija). Sapnuodami žmon÷s gali nustatyti kokia yra jų pozicija (santykis) su problema. Kurtas Adleris v÷lgi nepalaik÷ šios pozicijos. Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) pasiūl÷ ketvirtą variantą – tai miego apsauga. Adleris sutiko, atkreipdamas d÷mesį į tai, kad “vaikai, kurie naktį šlapinasi į lovą dažnai sapnuoja, kad jie šlapinasi tinkamoje vietoje”. Tokie “patogūs sapnai” turi tikslą išsaugoti miegą. Tačiau Adleris priduria, kad “per šiuos sapnus jiems yra lengviau išreikšti nuoskaudas ir kerštą d÷l apleistumo jausmo”. Shulmanas pasakoja savo sapną: Aš labai ryškiai prisimenu vieną rytą save sapnuojantį, kaip aš apsirengiu savo drabužius, tačiau atsibudęs supratau, kad esu lovoje ir esu neapsirengęs. Aš tikrai pripažįstu, kad tuo metu verčiau būčiau likęs miegoti nei k÷lęsis anksti ryte ir ÷jęs į pamoką. Froidas teigia, kad sapnų tikslas yra norų išsipildymas. Adleriečiai neišreišk÷ savo aiškios nuomon÷s šiuo sapnų funkcijos klausimu, tačiau Adleris pasteb÷jo, kad “sapnas n÷ra tik norų, neišsipildžiusių pabudimo metu, pakaitalas, bet tai yra viso gyvenimo stiliaus atspindys, labiau dinamiškai susijęs su ateitimi nei su praeitimi”. Adleris neatmeta Froido norų išsipildymo sapne teorijos. Jis tik išreiškia nuomonę, kad “tai atrodo lyg sapnams būtų skirta per daug ribota užduotis”. Apie problemų sprendimo funkciją sapne buvo užsiminta jau keletą kartų. Anot Adlerio, tai lyg galimų ateities veiksmų eigos repeticija. Sapnuotojai yra savo sapnų autoriai. Jie stato sceną, skirsto vaidmenis, kuria dialogus, numato, kiek bus veiksmų ir kitaip palaiko “pasakojimą”. Apibendrinant visa tai, jie ieško atsakymų, kurie individualiojoje psichologijoje reiškia “jud÷jimą link tikslo” arba “kur link”, priešingai nei Froido regresija ar infantilių norų išsipildymas. Tai… rodo kaip kiekvienas žmogus pats įsivaizduoja savo kelią. Tai atspindi jo požiūrį į jo paties būdą bei gyvenimo suvokimą. Kadangi viena iš svarbiausių sapnų funkcijų yra spręsti problemas, Adleris klaidingai pasteb÷jo, kad brandūs žmon÷s nesapnuoja, kadangi būdami drąsūs jie sprendžia savo problemas būdravimo metu. Iš dabartinių tyrimų mes puikiai žinome, kad net ir brandūs žmon÷s sapnuoja kasnakt. Adleris gal÷jo atsisakyti savo pasteb÷jimo, jis tur÷jo galimybę apmąstyti tą faktą, kad tai, jog jis pats sapnavo pra÷jusią naktį, visiškai prieštaravo jo hipotezei. Kaip dalis problemų sprendimo proceso atrodytų, kad sapne sukelti jausmai įgyja “stok ir pirmyn” funkciją. Lydimi pozityvių jausmų, sapnuotojai atsibudę padrąsina save “kurti spektaklį”, kurį jie repetavo nakties metu. Patyrę neigiamas emocijas, jie panašiai save nudrąsina ir atsibudę to daryti neketina. Jei sapnuotojai sukuria košmarus, jie, lydimi stiprios baim÷s ir fiziologinių reakcijų, savo kelyje pastato “Stop” ženklą. Priklausomai nuo jausmo intensyvumo, sapnas signalizuoja: “Pirmyn”, “B÷k”, “L÷čiau”, “Stop”, “Rizikuok”, “Keisk kryptį” ar “Kelias uždarytas”. Psichiatras, studijuojantis adlerietišką psichologiją, pateik÷ tokį sapno pavyzdį: Aš stoviu kalno pap÷d÷je, o ant kalno viršūn÷s tupi didingas erelis. Aš žiūriu į jį su baime ir pagarba. Interpretuojant šį sapną remiantis fiksuotų simbolių teorija, erelį būtų galima laikyti JAV simboliu arba kaip paukštį pl÷šrūną, kaip j÷gos simbolį ar tiesiog skraiduolį. Tačiau adleriečiai šiai teorijai nepritaria; sapnas negali būti adekvačiai interpretuojamas, kol n÷ra žinomas sapnuotojas. Šiame pavyzdyje sapnuotojas buvo vokiškai kalbantis asmuo, o vokiečių kalboje erelis reiškia “Adler”. Šis sapnas kelia jausmus, skatinančius toliau studijuoti adlerietišką psichologiją. Jis duoda signalą “pirmyn”. Adleris pateikia sapno su signalu “Stop” pavyzdį, kurį susapnavo žmogus, turintis agorafobiją. Šis žmogus sapnavo: “Aš kirtau Austrijos ir Vengrijos sieną, ir jie nor÷jo mane uždaryti į kal÷jimą.” Šis sapnas rodo žmogaus norą sustoti, kad nebūtų nugal÷tas. Ši interpretacija puikiai patvirtina mūsų supratimą apie nerimo neurozę. Žmogus nori apriboti savo veiklos galimybes gyvenime, sustoti tam, kad išloštų laiko. Panašiai jis elgtųsi ir santuokoje, tai atsispind÷jo jo sapne tuomet, kai jis komandavo sau: “Nekirsk sienos”. Kal÷jimas jo sapne taip pat atspind÷jo sapnuotojo požiūrį į santuoką.
Kai kurie sapnai gali sujungi ir “Stop”, ir “Pirmyn” elementus. Aš buvau pasistatęs automobilį ant kalvos. Pajud÷jęs nuo kelkraščio staiga pajutau, kad automobilio stabdžiai nebeveikia. Aš spaudžiau pedalą, tačiau tai negelb÷jo. Buvau panikoje. Laimei daugiau automobilių kelyje nebuvo, tad išvengiau susidūrimo. Pagaliau man pavyko pasiekti gatv÷s apačią ir mano automobilis apsisuko, atsigręždamas į priešingą pusę. Aš atsidūriau senamiestyje ir į÷jau į aukštą pastatą. Ten vyko vakar÷lis, grojo muzika. Du vyrai varž÷si d÷l gražios moters. Kol visa tai vyko aš pajud÷jau link tos moters, nešdamasis butelį puikaus vyno. Neinterpretuojant sapno, pats sapnas siūlo sapnuotojui sustabdyti slydimą žemyn ir prad÷ti tvarkytis su dviem iš trijų jo gyvenimo užduočių. Panašiai kaip ir sapnai, ankstyvieji prisiminimai taip gali būti suskirstyti į “Stop” ir “Pirmyn” ankstyvuosius prisiminimus. Kai kurie prisiminimai paskatina mus jud÷ti į priekį pozityvia kryptimi; kiti yra skirti sulaikyti mus nuo tam tikrų tikslų įgyvendinimo ar pasirenkant tam tikrą kelią tikslų įgyvendinimui. Adleris rašo: Tokiu būdu jo prisiminimai perteikia “Mano gyvenimo istoriją”; istorija, kurią jis sau kartoja tam, kad persp÷tų ar nuramintų save, neleistų nukrypti nuo savo tikslų, naudodamasis jau patikrintu elgesio stiliumi ir praeities patirtimi paruoštų save ateičiai. Savo disertacijoje Gushurstas teisingai atskyr÷ persp÷jamuosius ir raminamuosius ankstyvuosius prisiminimus ir apribojo savo tyrimą iki antrojo tipo. Ankstyvųjų prisiminimų funkcija “Pirmyn” gali būti atpažinta šiame prisiminime: Mano pusseser÷ ištek÷jo. Aš prisimenu, kiek daug d÷mesio man skyr÷ jaunikis. Jis paklaus÷, ar aš nor÷čiau pašokti. Aš pasakiau, kad galiu šokti tiktai čarlstoną. Jis nu÷jo ir papraš÷ grupę pagroti čarlstono šokį. Aš šokau. Visi mus steb÷jo, o po to prad÷jo šokti. Aš jaučiau, kad aš jam parodžiau, kad aš galiu tai padaryti. Žmogaus Idealusis Aš tarsi įregistruoja mintį, kad norint surasti savo vietą, jis turi gauti daug d÷mesio. Būdas pritraukti d÷mesį yra padaryti kažką ir įrodyti kitiems, kad iš tiesų sugebi padaryti tai, ką sakai. Šiam žmogui d÷mesio parodymas yra ženklas “Pirmyn”. Ženklo “Stop” funkcija parodoma šiame ankstyvajame prisiminime: Amžius – 9. Trečia klas÷. Mano t÷vas nor÷jo, kad aš skaityčiau apie karalių Midą. Jis liep÷ man skaityti šiandien, o aš negal÷jau to daryti. Ryškiai prisimenu t÷vą sakantį man “Skaityk apie Karalių Midą”. Aš jaučiausi labai blogai, nes aš negal÷jau to daryti. Matomai gyvenimo paslaptis yra geb÷jimas viską paversti auksu, bet jis negali to padaryti. Ankstyvasis prisiminimas persp÷ja jį nesivaikyti didelių pinigų, nes jam tai nepavyks d÷l jo silpno būdo. Šis žmogus kartu su žmona lank÷si porų konsultavime d÷l to, kad ji išleisdavo daugiau pinigų, nei jis sugeb÷jo jų uždirbti. Jei šiuose abiejuose sapnuose ir ankstyvuosiuose prisiminimuose yra “eismo kontrol÷s” funkcija, kod÷l mes sukuriame jas abi? Sukurdami jas abi, iš tiesų mes neketiname susinaikinti. Sapnai yra tarsi “miesto policija”. Jie siejasi su tiesiogin÷mis problemomis. Didžioji dalis jų konteksto siejasi su taip vadinamais “dienos įvykių likučiais”. Metaforiškai – sapnas tarsi suplanuoja ir duoda vidinį impulsą kasdieniame darbe. Ankstyvieji prisiminimai yra “greitkelio policija” ir siejasi su ilgalaikiais tikslais, ilgalaikiais gyvenimo stiliaus tikslais, ilgalaikiais klausimais. Jų turinys kyla iš gyvenimo stiliaus, tuo pačiu jį išreikšdamas, ir turi esmin÷s įtakos žmogaus gyvenime. Metaforiškai – ankstyvieji prisiminimai planuoja ilgalaikę kelionę. Žinios apie šias funkcijas gali labai pad÷ti psichoterapeutui net ir tuo atveju, kai jis negali interpretuoti kiekvieno simbolio ar suprasti viso sapnų atliekamo darbo. Jis gali atskirti problemą, kliento svarstomus paaiškinimus, suprasti, kada “užsidega lemput÷s” “Pirmyn”, “Stop”, “Atsargiai”. Aiškinantis ankstyvųjų prisiminimų reikšmę galima nustatyti kliento jud÷jimo liniją kaip jud÷jimą link ilgalaikių tikslų arba kaip teiginį “Jeigu… tada”. Abi jos sutampa su Adlerio teiginiu, apibr÷žiančiu asmens jud÷jimo liniją.
Mosak, Harold H. The „Traffic Cop“ Function of Dreams and Early Recollections. Individual Psychology: The Journal of Adlerian Theory, Research & Practice, Sep92, Vol. 48 Issue 3, p319, 5p
Vert÷ Neril÷ Taluntien÷ Redagavo Egl÷ Zubien÷